pablakus — pablakùs, ì adj. (4) artimas, gretimas: Aš vadinu literatūrą rašliava; tas žodis pablakus pyliavai, rinkliavai ir k. A1883,203 … Dictionary of the Lithuanian Language
gvala — gvalà adv. pablaku: Ištisai suguldyk butelius gvalà prie kits kito J … Dictionary of the Lithuanian Language
juokuoti — juokuoti, uoja, ãvo K žr. juokauti: 1. Ką čia juokuoji? čia ne juokai J. Suėję sau, susisėdę prieklėtyje seniokai ir juokuoja Š. Nuliūdę nesugeba juokuoti VP35. Ponas dažnai ir juokuodamas nudažo kailį J.Jabl. Aš nejuokuoju, aš rimtai sakau… … Dictionary of the Lithuanian Language
kęsas — sm. (3) Jn, K.Būg, Kltn, Kv; M kemsas, kupstas: Po pievas, po ganyklas, po pelkes kęsaĩ, t. y. kupstai J. Paukščiai ir bitys kęsuosè gūžtą krauna J. Visa pelkė apsemta, tik kęsai bekyšo iš vandens Slnt. Išraus kęsus ir turės gerą dirvą Btg. Ant … Dictionary of the Lithuanian Language
mulda — 1 ×mùlda (vok. dial. mulde) sf. (1) 1. K, Plik, Pgg, Skd, Ms iš vieno medžio išskobtas pailgas indas, gelda: Valgė pablaku iš muldų ir raugtinių S.Dauk. Pilną muldą priminkiau pyragų Yl. Grėtė išsinešė muldikę, kurioj ką tik numaudė mažiuką… … Dictionary of the Lithuanian Language
pablakiui — pablakiuĩ adv. žr. pablaku 2: Pablakiuĩ susėdo Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
ragės — rãgės sf. pl. (2) 1. D.Pošk, N, [K] rogės: Pasnigs su ragėms važiuoti Šts. Rãgių kelio jau nebėr Vkš. Važiuok su porinėms rãgėms Kal. Rages pasitaisyk pablaku, vešim šieną Plng. Kaip kokią žiemą su rãgiums važiuoti sunku, sniego nėra Rdn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
smurglaižis — smùrglaižis, ė smob. (1) Žd, Kl; I žr. smurglaiža: Tus smurglaižius vaikus kas leis pry stalo: anie ant žeme pablaku susėdę liuob valgys Štk … Dictionary of the Lithuanian Language
svadinti — svadìnti ( yti), ìna, ìno tr. J, NdŽ, Jn, Pp, Žlp, Šlu, Rsn; D.Pošk žr. sodinti: 1. KŽ, Rdn, Vkš Svadink svečią – stačias apsimaluos! (juok.) Šv. Pry stalo sykiu [samdinių] nesvadìno Šv. Matušė, duodama Petronelei valgyti, svadino pablaku ant … Dictionary of the Lithuanian Language
sėsti — sėsti, sėda (sėdžia, ta, ti), sėdo (sėdė K) intr. Rtr, sė̃sti; N, Sut, L, M 1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sėdam į stalą Pj. Į stalą sėda lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i … Dictionary of the Lithuanian Language